- išblukti
- išblùkti vksm. Ryškiojè šviesojè kailiniai̇̃ gãli išblùkti.
.
.
išblukti — 1 išblùkti intr. Gs išsišerti: Kepurė jo išblùkusi, t. y. iš juodos pasidarė balta J. | Eina moters išverktomis, išblukusiomis akimis Pč. | prk.: Kas pirma atrodė nuodėmė, dabar išbluko, sumenko V.Myk Put. ^ Kad ir išblukęs, bet nutukęs PPr364 … Dictionary of the Lithuanian Language
apiblukti — 1 apiblùkti intr. Dr šiek tiek nublukti: Plaunant jis (pamušalas) gali truputį apiblùkt Rm. ║ pablykšti: Veizuos, Petronė taip apiblùkus Grg. blukti; apiblukti; įblukti; išblukti; nublukti; pablukti … Dictionary of the Lithuanian Language
blukti — 1 blùkti, bluñka, o intr. 1. šertis, šusti (apie spalvą): Mėlyna drapana greit nuo saulės bluñka Rm. Bluñka žičkai nuo saulės J. Tirpo vaškinės žvakės ir bluko skardiniai vainikai T.Tilv. 2. Šts tirpti, nykti: Kelias visai jau blunka, kur tik … Dictionary of the Lithuanian Language
išblaivėti — 1 išblaivėti intr. 1. išsigiedryti, prasišviesti: Po vidurnakčio dangus išblaivėjo rš. 2. išblėsti, išblukti: Suknelę turėjo mėlyno išblaivėjusio šilko LzP. | prk.: Išblaivės tikėjimas, nebetikės žmonys visokiais čerais Gršl. 3. išsipagirioti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išblukimas — išblukìmas sm. (2) → 1 išblukti: Išblukìmai tavo suknelės – buvo mėlyna, o dabar pilka Kp. blukimas; išblukimas; nublukimas; pablukimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išblukinti — išblùkinti caus. 1 išblukti: Oro išblukintos sijos rodė, kur stogas buvo įgriuvęs rš. ║ nubalinti: Jo baisios idėjos mano plaukus išblukino rš. blukinti; išblukinti; nublukinti; sublukinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdvyluoti — 1 išdvyluoti intr. išnykti, išblukti: Išdvyluoti yra išeiti ant nieko, pavirsti iš gera ant bloga (blogu) J. dvyluoti; išdvyluoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpalšti — intr. K; SD347 prarasti spalvą, išbalti, išblukti. palšti; išpalšti; nupalšti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpilkėti — intr. Š pasidaryti pilkam, išblukti. pilkėti; išpilkėti; papilkėti; supilkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išplukti — 3 išplùkti 1. intr. KII305, Š, BŽ78 išblukti, nusišerti: Nuo dienos šviesos išplukdavo visa lentelė, ir fotografija pranykdavo rš. Buvo geri namai, o dabar išplùkę (apšepę) Šk. | Senio sausame veide akys buvo išplukusios ir raukšlėta kakta rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language